Su humoru link pavasario
Pavargau nuo šėmo ūko ir be prošvaistės dienų,
Pasiėmus metų kraitį, nors basa, bet išeinu
Į save, į savo rimtį,
Į gyvenimą be grimo,
Į smūtkelį, kurs prie kelio
Paliūdėjo
Ir nurimo.
Iš vertybinės ginkluotės minusuoju blogą laiką
Ir dabar knyga, katytė man kompaniją palaiko.
Muzikos pilna sodyba,
Popsą keičia Bachas, Štrausas,
Gyvenu jau be kaltybės
Ir kitų
Neatsiklausus,
Kur man skristi, ar nutūpti, ar išvis gyva nebūti.
Reguliuoju savo eismą, modeliuoju savo būtį.
Anksti kėlus, vėlai gulus,
Plėsiu patirčių lobyną
Ir gyvensiu, ir mylėsiu
Vien save
Apsikabinus.
Saulė, vėjai gairins dieną, sapną suks jos atspindžiai,
Vėl aukštai iškėlus galvą, priekin eisiu išdidžiai.
Praeities nepasiliksiu,
(Gal kamputyje širdies),
Bet tenai sustings pasaulis,
Žiburėlis
Nebešvies.
Patyrimo nestokojant:
Priekiu, atbulom, aplinkui
Tegul ves galva ir kojos,
Naujas kelias
Pasirinko.