Kai rinkau pajūrio akmenėlius, 
Kojas plovė Jūros smėlis. 
Buvo vasara truputį debesuota. 
Saulės spindulius išvaikė 
Debesėlių juoda šluota. 

Kai rinkau pajūrio akmenėlius,
Prie manęs priėjo senutėlė, tauškalėlė. 
Ėmė pasakot, kaip jos vaikai 
Stato rūmus akmeninius. 
Sako, bus ten pasakų namai. 

Nežinau, kiek būtų dar ji prikalbėjus, 
Jei ne tas Perkūnas iš dangaus. 
Tik sublyksė, sudundėjo. 
Baigės pasaka iš akmenėlių.