Išplaukiančių ledų nejutai,
negirdi vyturių laukuose,
nematei parskrendančių gandrų,
ir languose medžiai dar pilki...

<>

Eini, mąstai pavasario taku,
bijai numinti skubančią skruzdę –
mintys susilieja su reginiu pilku
ir noras išsaugot daigą pirmą...

<>

Slenka nuobodžios pilkos dienos,
vargina lėtai bundanti gamta,
išeini į pavasarį – neaklinos sienos –
esi, nors ir niūrios, saulės pakviesta...