Vis dar ieškau savy, ko prarast nenorėjau, 
Balto nuometo ievų, upelio krantų, 
To, kas buvo seniai ir seniai išskaudėjo, 
Kai dar buvome dviese, kai buvom kartu.
Dangui tiesėm rankas, laiko lietūs išlijo, 
Saulės spindulį slėpėm pridengę delnais, 
Svaigo galvos ir širdys nuo kvapo lelijų, 
Žaidėm savo likimais — būtais nebūtais.
.................................................................
Vis dar ieškau savy, ko prarast nenorėjau, 
To, kas buvo seniai ir seniai išskaudėjo...