Viržių medų jau sunešė bitės,
Kvepia kadagiu, kmynais, pelynu.
Skubam, skubam namo, į gimtinę,
Susitikt su tėvais ir kaimynais.
 
Pro galulaukėj rymantį kryžių,
Į pavargusią motinos širdį...
Rasos gailios lig skausmo pabyra –
Baltas vėjas gimtinės jas girdi.
 
Į pavargusią motinos širdį,
Į laukų begalinį melsvumą
Grįžtam ryto rasas apkabinę,
Pasiilgę vilties ir jaukumo.