​Kažkur pavasaris, pilnėja upės,
O aš išsekusi jaučiuos...
Į skausmo maršką įsisupus,
Parklupus naktyje meldžiuos...

Kakta sunki prie žemės linksta
Ir kūjis trankos smilkiniuos...
Gyvi – gyvena. Mirę – miršta.
Nebežinau, ką aš renkuos.

Kai nuogos saujos ugnim žaidė,
Tu nesakei, kad ji užges.
Dabar pajuodę pūslės žeidžia,
Abudu kenčiam už klaidas...

​Langai suskilę vis dar verkia,
Skaičiuoju laiškuose raides.
Nebeskubėk jau, nebereikia,
Skirtingas renkamės puses...


2016 03 02