Jis atėjo staiga neparodęs ženklų,
Pasidėjęs šalia dar neišskleistą skėtį.
Tas tylus ilgesys be spalvotų minčių,
Atsisėdęs šalia ima galustis. Begėdis.
Aš stumiu jį balsu, švelniai tolstu dėme
Ir atsinešu sau visai atskirą kėdę,
Bet jis liečia pečius per atsutmą jausmų
Ir aš pradedu jam atsispirt negebėti.