Laukiu
Į kasdienybę pilką vėl neriu
Akis uždengus.
Vos ne vos kvėpuoju.
Už lango lietūs.
Laukiu tolimų
Garsų begrįžtančių
sparnų namolio.
Ant vėjo sūkurių
lyg ant bangų
Tikrai tikiu, sugrįš
laukti sparnuočiai
Ir pėdins saulė
jai skirtu taku.
Norėčiau pasitikt
ir jiems pamoti.
Tai šaukia ilgesys many.
Kad tik greičiau
Jinai nušviestų
jauną žalią žolę...
Kaip laukiu šilumos!
Dangus, tačiau,
Sutraukęs debesis visus,
vėl dengia tolį.