Tolminkiemyje tyli varpas –
Nelaukei, Tėve Kristijonai...
O Tavo pareigos ir darbas
Iš kito kranto kvietė žmones.

Taip netoli ir taip nutolęs
Tolminkiemis, o šitoks savas...
... Šešupę brisdavo senoliai
Per brastą klumpes nusiavę.

Saulele, ar tikėt gali –
Tik kitame krante Šešupės!
Taip netoli ir taip toli...
Gal skiria mus visai ne upė?

Tai kas, sakyk, saulele? Kas?
Juk Žemė suktis nenustojo,
Ir Dievas, tiesdamas rankas,
Save ant kryžiaus paaukojo...

Jis vienas, o už mus visus...
Kodėl pasaulis toks baisus?
.......................................
Tolminkiemyje tyli varpas.