Tu vėl...

Pečiais sugūžčios:
Man nereikia nieko...
Prisimenu tik tokį –
Mano tėvas.
Iš darbo grįžęs ir pavargęs.
Miega.
O man mažam putoja rėvos
Ir pievose
Prie paupių taip gera,
Kad, regis, plaukčiau vandeniu su putom.
Sugrįžk, girdi, sugrįžk! –
Mama jau baras,
Suranda visą laiką, kur bebūtum.
.................................................................................
 
Suranda net dabar,
Jei reikia.
Nors jos pačios nėra,
Nėra ir tėvo –
Ak, mano vaike,
Žilstantis bet vaike,
Tu vėl į paupius eini,
Eini į pievas...
kaip lietus