Žmogau, būk didžiausia žemėje vertybė,
Būk kaip auksas, platina, sidabras,
Tegu spalvos tavoje paletėj
Bus gražiausias mūsų žemės spektras.
Paklausyk, kaip noriai tau dainuoja
Paukščiai, vėjas lyg padūkęs,
Vandenynai vilnimis mojuoja,
Tavo kojas apkabina ir bučiuoja.
Pažiūrėk, kokia kalnų didybė
Saulėj spindi ir tave vilioja,
Savo rankomis viršūnes apkabinęs,
Tarp dangaus ir žemės stovi.
Susikibkim žemės žmonės rankom
Ir nuvertę aukso veršį nuo statinės,
Padarykim gyvąją taikos grandinę
Ir laikykim mūsų žemę apkabinę.