laikau
Laikau pakėlus molio grumstelį,
Žvelgiu meilingai ir tikiu, kad
Dievas, kurdamas žmogelį,
Jį pasirinko etalonu.
Esi ir minkštas, ir lipnus,
Ir elegantiškai švelnus,
Trapus, be galo paslaptingas
Ir tvirtas kaip ugninis žirgas.
Ir plastika ta klasikinė,
Ir muzika, ir mūza įkvėpimo,
Čia visko pilna, viskas gyva
Ir teka mano molio gyslom
Tik ką prinokusių vyšnių syvai.