(001): į šimtmetį Trispalvės
Per šituos kalnus –
perlipsiu,
taip pat ir tuos, kurie už jų.
Sustosiu kaip akmuo,
apaugęs kerpėmis ir samana,
pakilęs truputį aukščiau – į Jubiliejinius,
į šimtmetį Trispalvės!
Na, o paskui?
Gal dar kažkiek aukščiau,
kad kelias krentančiam ilgiau prailgtų,
tiesiog į būtį, iš kurios kadaise pakilau,
kai ir lopšys dar – tuščias.
Žinau, Trispalve,
kaip nelengva šitokį iškęsti.
Argi svarbu, kad be dantų,
jei rankose dar šaukštas, o burna
jam žiojasi kaip giesmei?
Geriau be stogo, dūmų, skarmalų,
o duona kasdienine,
būk!