Boružėle mažutėle, ko mane sekioji,
Kai lankiau tėvelio kapą,
Vėl tu atplasnojai.
Taip grakščiai sparnus suglaudus
Nutūpei ant rankos
Ir taip švelniai prisiglaudus
Tyliai kažko lauki.
Aš taisiau tėvelio kapą
Ir su juo kalbėjau
Ir dėkojau už tą laimę,
Kad mane mylėjo.
Tai išgirdus boružėlė
Sparnelius pakėlė
Ir linksma nuskrido tolin,
Į beribį mėlį.
Kur gyvenčiau, kur keliaučiau,
Paryžiuj, Milane,
Boružėlė mane randa,
Širdį sugraudena.
Pažinau, tėveli brangus,
Šiuos ženklus viltingus
Ir žinau, kad mane saugai
Nuo kelių klaidingų.