Žiemos ankstyvas rytas, dar tamsu už lango –
           o žvaigždės tokios ryškios! – šiąnakt šalo.
Žvelgiu į juodą žvaigždėmis nusėtą dangų, 
           belaukdamas tavęs sugrįžtant į namus
prie staltiese baltai užtiesto stalo.

Už lango – kaustantis ledinis šaltis,
           atvėsęs židinys namuos, prie stalo tuščios kėdės ...
Bet tik pažvelk! – baltai užsnigo mūsų kaltės, 
           pavirto staltiese balta ant stalo,
kur vėl pražydo nuostabus lelijos žiedas.

Žiemos ankstyvą rytą, nors tamsu už lango
           ir ilgą gūdžią naktį baisiai šalo –
skaisti šviesa lelijos žiedo nušviečia tą juodą dangų, 
           kad rastum kelią į namus ---
prie staltiese baltai užtiesto stalo...