Stoviu ant upės kranto,
Žiedlapiai į vandenį krenta.
Žvilgsniu juos pradėjau lydėt
Ir lyg toj kino juostoj
Visas gyvenimas spėjo prabėgt.
Įvykiai teka savo vaga.
Juk nepradės atgal upė tekėt.
Nors trumpos džiaugsmo akimirkos,
Liūdesio ištisos platumos –
Čia nėr ko gailėt.
Ko pakeist negali,
Pačiam keistis reikia pradėt.