Triukšmas plis be užuolankų, keisis,
Plius skambės pamiršti telefonai.
Kibs į atlapus rytas sužaidęs,
Tom akistatom, kodais, minutėm.
Šitaip tikrinant  būtį, ne  kortom,
Brausis svečias, pabėgęs nuo vėjo,
Tik per plauką ras skiemenį lūpos,
Kirčiuodamas tai, ką norėjo.
Vyzdžiais aptinkami poliai,
Išretėjusiais skaičiais žymėti.
Taip arti, kas primena šuolį.
Kas belieka. Tikėti.