Tik tą vienintelį kartą nepaklausiau vėjo,
nes buvo kaip pelynas kartus,
todėl išvariau jį lauk pro atvertus vartus, 
šelmis, jis vėl pas naktį tyliai atėjo...
 
Jos aukštį išmatavau devynis kartus.
Kodėl tiek daug žvaigždžių, Dievuli,
Tėvynės dirvonuose be naudos guli?
Iš jų galėtų būti pyragas gardus.
 
Jei šventas kūnas ne Dievo sutvertas,  
išleisiu jį pro aukštą krematoriumo kaminą.
Bet gražuolė naktis laiku nuramina...
Gal ir gerai, nes tikrai esu jos vertas.