Jau draugai seniai neberašo,
Bet mokesčiai myli be saiko!
Nors ant krosnies sapnuoju be paso,
Jie kas mėnesį skiria man laiko.
 
Vienas, trys, keturi ir dar nulis,
Štai kablelis, brūkšnys, terminai...
Komunalinė saulė, mėnulis –
Užkoduotosios meilės kerai?
 
Ir jaučiu, kaip pavydi slapta
Net Gabrieliaus Garsijos herojus,
Jam nerašė gi nieks niekada...
Čia ne krosnis, čia – tikras rojus!
 
Nerijus Laurinavičius
2016-02-03