Man trūko visą laiką kibirkšties
Nuo speigo godžiai kaustomų laidų,
Kai iš visai apkvaišusios nakties
Į nežinią slinkau troleibusu...

Vienintelis tiktai keleivis,
Stikle išpūtęs eketę lėtai,
Kol rytas abejingai raivės,
Po akį vis atmerkdavo namai

Į šią bengališkąją puotą,
Aštriais kristalais smingančią širdin,
Kurią braukiau nesupakuotą
Apnuogintais laidais tolyn - - -

Tolyn.

Nerijus Laurinavičius
2016-01-21