Susimąstai! Ateina mintys kvailos,
Kaip tau pabėgt vienam, pabūti nuošaly.
Beprotiškai užkniso vis tiksintis tas laikas
Ir tu jauti, kaip daužosi krūtinėje širdis,
Pabėgti ten, kur nėra laiko,
Nerieda ašaros ir skausmo nejauti,
Ne toks ten vėjas ir paukščiai ne taip gieda,
Blogų minčių, tamsios nakties,
Eini nejausdamas, kad skauda pėdos,
Lietus su siela, taškosi gėriu,
Tad susiraskime visi tą vietą
Savoj širdy ir tarp gerų darbų,
Kad drąsiai tu galėtumei išrėkti!
Tyrai aš myliu – dorai aš gyvenu.