Išsipildymas
Kiek jaunačių į pilnatis išaugo,
Kiek pilnačių plonom delčiom pavirto!
Baltos tylos prašei lyg gero draugo,
Tarsi stebuklo, tau vienam paskirto.
Sulaukei. Toks baltumas sniego!
Dangus iš lėto baltą maną beria...
Dabar žinai – nereikia keisti nieko,
Ir viskas, kas įvyks – tai tik į gerą.
Šalčiu nuskausmino, vėsa pagirdė,
Balčiausią tvarstį ant žaizdos uždėjo...
Gerumo graudulys suspaudė širdį,
O jeigu ašara – tai tik nuo vėjo.