***

Matau, kaip paukščiai skraido
Virš tekančios upės,
Einu sau be rūpesčių.
Tirpsta pamažu ryto rūkas...
Ruduo jau gamtą paženklino.
Gluosnio šakos nusviro į upę.
Vanduo skalauja jas nuo pavasario.
Skaisti jo siela turbūt mėgsta švarą.
Ir tyliai jo lapai
Apie liūdesį šnara.
Jonas Balčiūnas