Kur tyla ir šešėliai gimsta,
Mano vienišo ilgesio drauge,
Būna, rankos iš šalčio stingsta
Ir kančia prasiveržia baugiai.
Gal šlamėtum žole virš laiko
Ir kartotum žodžius girdėtus,
Bet malda vėl tave sulaiko,
O pasaulis mėto ir vėto.
Drungną lietų prašau palaimos,
Kad pareitum taku numintu,
Mano ilgesio balsą girdėtum
Ir lašuose rudens atgimtum.
..............................................
Ieškau laiko žole šlamėto,
Kai medžius glosto rudenio lietūs,
Kai vien klystkeliuos žodžiai braido,
O languose švieselės žaidžia...