O jūra! Tau sukurta daug eilių
Ir dainiai jau visas jas sudainavo,
Laikyt savy šio jausmo negaliu –
Žemai lenkiuosi prieš galybę tavo.
 
Tu, kaip ir mes, – tai kyli, tai krenti,
Vis švelniai glostai ir gilyn vilioji,
Tai bangomis trankaisi ir pyksti,
Nurimsti – vėl visus globoji.
 
Tu kaip gyvenimas ir mes visi
Savais laivais į tolius plaukiam,
Vieni – su burlaiviais – pirmi,
Kiti – valtelėse keliaujam...
 
Į tave leidžias saulė vakarais
Išskleisdama auksinį pluoštą,
O mes vis plaukiame laivais
Į paskutinį Amžinybės uostą.