Sako, negeras jis,
Tas skaičius – trylika.
Kiti, girdžiu,
Net jį Judu vadina.
Bet mano valdose jis  nuostabiai šviesus –
Norėjau
         (o ir  noriu),
Kad prie savęs
Mane priimtų tryliktuoju.
Bet va, atėjęs prie motulės kapo,
Atrodo, kuždant ją girdžiu –
Mūs buvo dvylika,
Mūs buvo dvylika.
Iš dvylikos jau dešimt čia...