Ir pagaliau po pusės metų kankinimosi ta nelemta liga – aš pasveikau. Dabar aš laisva lyg paukštė. Dabar aš laiminga. Nenoriu eiti atgal, ta liga mano visas jėgas išsunkė. Tokia stipri ji buvo, kad vos paėjau. Negalėjau mąstyti, nieko negirdėjau, kartais net darydavosi sunku kvėpuoti. Galva buvo besprogsianti. Dabar aš laisva.  

Ir viskas, ko reikėjo, buvo šalto vandens gurkšnis, kuris išgydė mane. Tikiuosi, kad galutinai ir be komplikacijų. 

Prasideda naujas mano gyvenimo etapas. Eidama nauju keliu žiūrėsiu tik į priekį, nesidairydama per petį. Aš būsiu laimingesnė, nei kas galėtų pagalvoti. Kad ir kokias kliūtis man reiks įveikti, aš jas įveiksiu. Dabar man niekas nebaisu.  

Stiprinsiu imunitetą prieš tokias baisingas ligas. Neduok Dieve, vidury naujo, plataus kelio vėl susirgsiu. Tada viskas sugriūtų... Bet nėra ko baimintis, atsistojau vieną kartą, atsistosiu ir antrą. Dabar man niekas nebaisu. 

Aš pasveikau. Po visų kančių aš ir vėl laiminga. Po visų kančių man niekas nėra baisu. 

Aš pasveikau.