tu tolai nuo manęs, o laikrodžio rodyklės sukos
ir praeitis mums vėl atrodė tik sena šventa vieta
bet sužiba tamsoj vaikystėj uždegtas degtukas
į kambarį pasipila mėnulio padrika šviesa

ir dvelkteli į nugarą šaltu kvėpavimu
dar niekieno neužrašytas bučinys
supu tave kaip supdavo mama ant rankų
žiemos naktim belaukdama kol pasakos užgis

paskui būtis paleidžia karo kulką
išblunka tavo sapnas, ledas ir laužai
bet sužiba tamsoj vaikystėj uždegtas degtukas
ir verkdamas šitas eiles rašai