Užmigdyta nurimus diena,
Laša lietūs, užvertos langinės,
Tik mintis netikėta viena
Ir nerimstantantis šėlsmas krūtinėj.
Kas, kad metai prabėgo prošal,
Dienomis aš matuodavau laiką,
Ir būtis negražinta atgal,
Meilė rudeniui suteikė saiką.
Dega žvakė, šešėliai ilgi,
Pilnatis – toks išvargęs mėnulis,
Jausmas toks lyg namų netenki,
Tik ant akmenio kieto prigulęs.
...................................................
Užmigdyta nurimus diena,
Tas nerimstantis šėlsmas krūtinėj...