Būti kartu

Per arimus, per spalį neišlytą,
Kartu su paukščiais, traukiančiais svetur,
Laukais išbalusiais nuo ryto
Tik su tavim pabūti ateinu.
 
Ir žiburiuoja šerkšno trupinėliais
Nulinkę paskutiniai dobilai.
Paimki ranką, tyliai pastovėkim –
Nebus švelnumo mudviem per mažai.
 
Tas nekantrus čežėjimas po kojom,
Virš mūsų auksą barstantys beržai
Palaimina... Ir tylomis galvoju,
Kada gi man atradimu tapai?
 
Nes atėjai su manimi į spalį,
Kai bus žiema – vėl eisime kartu.
Ir teiks vilties rami, karšta ugnelė,
Rusens brangių minučių buvimu...
giedrytė