Ir vėl tūkstančiai paukščių pakilo širdyje, nešdami ilgesio mintis apie Tave,
Lengvas sparnų vėjas primena apie rudenėjančiame pasaulio veide paskendusią mane.

Aštrus jausmas šaukia keliaudamas per mano žemę,
O širdis tik paikai šypsosi ir prašo pasilikti čia ir niekada nebenueiti pilkais ilgesio keliais.