Einant rudeniop
ir vėl ištryniau dar vieną vardą
iš mobilaus įnagio adresų sąrašo.
Liūdna. Velniop.
Bet ten ant kalnelio nėra ryšio,
tik daug geltonos spalvos –
Saulė, gėlės, smėlis, rudens lapai –
o ir telefono ten neturi niekas. 
Tik pas kaimyną Don Žuaną
slaptoje švarko kišenėje pamirštas liko.
Tai vis skamba ir skamba
linksmos melodijos ištisai –
ypač savaitgalių vakarais ir naktį.
Ir ypač per mėnesieną.
Bet dabar, rudenį, lyg tyčia
jau nebevaikšto kapinėse po vieną,
nors kartais visokių išimčių būna.