du krantai tolimi – krantas šitas ir tas
tarp jų upė srauni – širdin teka
kai gyventi sunku, kančią meilė suras
gal palūšiu kaip beržas prie trako...

tam krante aš mylėjau ir iš laimės verkiau
pirmą kartą skonėjaus tavo lūpų medaus
lyg laukinis šaukiau, nuo šio šauksmo kurtau
pirmą kartą turejau tave – o, dangau...

buvo viskas seniai
ta ugnis neužges
du krantai skiria mus –
man sunku tai suprast...