Kuo išminties daugiau, tuo jaukesni šešėliai
Ir prasmingesnė už garsus tyla,
Ir sutinki už džiaugsmo valandėlę
Laukimo metai — kaina ne aukšta,
Juokingi principai, o nuolaidos — prasmingos
(Derybos tol, kol pragaras užšals),
Žvaigždžių švytėjimas į plaukus sninga, sninga,
Kol savo nimbo negali pakelt.
Su šypsna klausaisi, kaip pasaulis ošia
Tarsi prie kojų atsiritusi vilnis,
Maišai prieš miegą atminimų košę,
Bet jon sudėti visko negali,
Nors čia velionys dar gyvi ir guvūs,
O tavo kūdikiai dar čirpauja maži,
Čia angina apsirgęs žadintuvas,
Todėl sapnai neramūs. Tuoj prašvis.
Kai atispeikėsi, bus jau diena, ne rytas.
Ataušus košė. Saujoj? Dubeny?
Žvaigždžių šviesa tavuos plaukuos išsklidus
Ir vienas džiaugsmas. Jog dar gyveni.