Kai pulko kapelionas su peteliške,
atsitūpęs po palinkusiu karklu
atlieka karinės terapijos seansą,
jam už vargą duodu vieną taikos pensą,
nukaltą iš sidabrinės kulkos gilzės,
rastos prie nugrimzdusios Memelin Tilžės.
 
Bet jam vis tiek dešimtinės per mažai, 
todėl apsirengęs kariška uniforma gražiai
(a la Dolce and Gabbana)
ir apsikabinęs glamūrinę paną
su deimantine ašara ir auksine garbana,
niūniuoja: kaipgi gražus gražus rūtelių darželis...
 
Sakau: linksma tau, kai žaliuoja ant Rambyno
svetimų kareivių nepaliestos rūtos,
plaukia Gražu(o)liai lynai ir Meilutytės žuvelės
Nemunais, netrūksta nei Duonos, nei Vyno, 
todėl Dievo tautai palinkėk ramybės ir pakūtos,
nes karštos vasaros liko tik dienos kelios.
 
Jis mosteli ranka, nubaido varnėnus ir uodus,
ir sėda rašyti naują Įstatymą.
Jis toks nuobodus.
Toks siauras mąstymas...