Oi laukiau tavęs prie Vartų akmens
Pritūpęs, mieloji, dėl skerso vėjo.
Debesis ganančio klausiau piemens,
Kodėl neatėjo, nors vakar žadėjo.
 
Piktas ponaitis prišiukšlino vietą.
Metė trispalvę, išpylė mėtų arbatą.
Suteršė Vado atminimo furšetą –
Mečiau jam, nepamenu, gėlę ar batą.
 
Todėl neatleisiu už Seinus niekada –
Sienoj žibės dviguba vė ir iks.
Cituokite ciotką Cė savąja mada,
Bet Vardo rašyba lietuviška liks.