Pareis.
Nebūna, kad negrįžtų.
Bet būna neilgai
Ir neuždaro durų.
 
Ir, rodosi, kasnakt per pusę plyščiau,
Kai mėnesiena man ant lango gula.
Skaičiuoju tas žvaigždes –
Beribis skaičius,
O aš tik vienas, vienišas ir liūdnas.
 
Nebeturiu ką keikt.
Save prakeikčiau.
Ir dar širdies gilumą –
Patį dugną.
Kur tartum šuliny skaidru ir vėsta
Mėnulio priešpilnis...
 
Ir vėl yra tik pusė...
 
Ir dar tyla, kurią paliestum.
Ir keistas pojūtis –
Sulauksiu, bet nebūsi.