Net dabar (o gal būtent dabar),
Kai pririnkus margos patirties
Nebedrįsčiau tavęs 
Nei viliot, nei jaukinti —
Aš netrokštu pastverti, 
Turėti, net liest.
Kelia jaudulio virpesį
Skaitomos mintys
Kaip iš tavo kraštų
Atgrumėjęs lietus,
O iš jų nusileidę
Vaivorykščių tiltai.
Tu — šviesi paslaptis,
Kuri kviečia nubust,
Tu — guvi kibirkštis,
Nebeleidžianti smilkti.
Jei paliesiu,
Gali it miražas pranykt,
O dabar bent žinau,
Jog šventi egzistuoja.
Dėkui tau —
Užmiršau, kad apsvilus nesyk,
Vėl tamsoj
Apie skaisčią žaltvykslę svajoju.