Aukso ragas jau duria į dangų –
Kur jo kraujas? Naktis jo neturi.
Šimtas iš miško kylančių rankų
Glaudžia prie žemės bespalvį tūrį.
 
Jie jau žino, kas šio krašto valdovas,
Ko klausyt, kas tarnauti privalo.
Kariškai sukranksi toteminis kovas,
Nori kąsnio nuo krivio stalo.
 
Kritęs tauras valdovą užbūrė –
Tekant Saulei užkopsim į kalną.
O dabar Gediminas į dangų pažiūri
Ir po galva pasideda balną.