Kai tavo balsas čia sugriovė tylą,
Kurioj pripratusi buvau budėt,
Apsimestinė mano kaukė skilo...
(Ar gaila to, kam laikas sutrupėt?)

Įsišaknijo žodis tartum daigas
Ir leisti jam nunykti negaliu.
Jau mūsų pokalbio minutės baigės,
O skalsų žodį-dovaną turiu.

Jį priėmiau... Ar ketinu grąžinti?
Sakei, jog pažadėt neprivalau.
-------------------------------------------------
Kam stoviniuot, kur durys užrakintos,
Dar pasakytų – rakto neradau...