Kada?
Veidrodis šiemet labai apsileido:
kada tik į jį pažvelgiu,
rodo vieną ir tą patį
kanoninį šventojo veidą.
Ilgai matyti tik žvilgantį grožį bjauru.
Atsibodo.
Norą praustis, šukuotis prarandu.
Ar sulauksiu kada birželio kanonados,
kuri atneš lietų su perkūnija
tiesiog iš Kanados?
Numazgočiau veidrodį su veidu.
 
Tada
Pakėlęs galvą prasmingus žodžius
Ot. Tai. Tau.
pasakau
ir tampu laimingas lyg pasakoj...
Galvą aukštyn pakeliu –
lietaus debesys plaukia
dangaus keliu kaip kine,
Ją panarinu –
šiaudas gelbėti iš vandens šaukia.
Skęstančiųjų gelbėjimas – man ne bėda.
Savižudžių pas mus nebūna.
Tada lyg dvasinį rūbą lupu svogūną,
glaudžiu jį prie akių ir lūpų –
pamaitinu, gydau
alkaną dvasią ir šlapią astralinį kūną.