Nepasakyti žodžiai

Nelieka tų, kuriuos neseniai matėm.
Išeina jie po vieną, kartais netikėtai.
Ir kamuoja ilgesys, kankina gėla,
Kad padėkot laiku nesupratom.

Kasdien kažkur beprotiškai skubėjom,
Tarp tų darbų neradom laiko.
O nesulaukę, kol suprasim savo klaidą,
Jie štai kartą ėmė ir išėjo.

Liūdni juos lydim paskutinį kartą
Ir menam žodžius, jiems neištartus.
O kaip norėtųs dabar jiems tai pasakyti...

Dejà, taip kartojasi ne sykį,
Lieka neištarti žodžiai,
Nuvytę gedulo vainikai.
herbera