Rimbais nevarytas aš,
Kodėl jaučiu aitrą burnoje?

Svetimo ašaros jau nebeskaudžios —
Tiek patyręs, rūpinuosi tik savu krauju.

Kaitroje dega mano stora oda,
Po šešėliu palįsti galimybės nėra.

Tenka vėsinti save egzistencijos kriokliu,
O einant gatve nesakyti savų paslapčių.