(Skaityti su šypsena)
 
Lietaus tiek daug, o tu nenusiprausęs,
Senam lizde ant tų pačių šakų.
Veltui taip įtemptai dairaisi ir klausaisi,
Dar negirdėti laukiamų balsų.
 
Va, po dienos kitos sugriaudės perkūnėlis
Ir atrakins garsiakalbius varlių.
Galėsi braidžioti lankom Nevėžio vėlei
Arba klausytis jų lig paryčių.
 
Kas gero Afrikoje, gal kokį garbiniuotąjį
Į savo kaimo lopšius įmetei kam nors?
Žinai, iš mūsų žemių kol kas tik išvažiuoja,
Po metų pusšimčio neliks kam žemės art.
 
Gerai, kad sugrįžai, kelionėj nepaklydai,
Gerai, kad nebe vienas, vėlei su pačia.
Abu sutartinai taisykit  seną lizdą,
Pradžiuginkit nors jūs šeima tikrai gausia.