Rytais dažniausiai mėgstu tylą.
Varnėnai švilpauja už lango.
Matau, kaip saulės ratas kyla,
Rausvai nuspalvindamas dangų.
Palaukėm driekias miško juosta,
Ten gervės klykauja ankstyvos.
Jų dainos niekad nepabosta,
Nuaidi per gūdžius pelkynus.
Imu karštos kavos puodelį,
Tu jį man atnešei šį rytą.
Švelnumą žarsto akys tavo,
Sutirpsiu tavo žvilgsny šitam.
Į mano veidą plieskia saulė,
O aš dar mėgaujuos tyla.
Žydėk, pavasari, iš naujo.
Užklok spalvų skara marga.