Kaip atitrūksta ašarų lašeliai
Iš pritvinkusių ežerų,
Kurie prasmenga skradžiai žemės
Ar taip atgaivina pavasario žiedus...

Kaip nukrenta pribrendęs grūdas
Į juodą, purią dirvą,
Kuris iš naujo vėl prabudęs
Laukuose nuo šalto vėjo kirba.

Taip išeina ir tie,
Kuriuos labiausiai mylime...
O kur? Į kitą dirvą? Į nutiestą,
Naują tiltą kitame krante?..

O šalia tų pasiliekančių,
Dar ir ilgesio žiedadulkės prisėda...

Arba nutupia balandis, kurio vardas Amžinai Mylėsiu...