Migla.. vis artėja.. artėja
Ir nerimu apgaubia taką..
Sekundę širdis suvirpėjo –
Šaka švelniai pametė lapą…

Kol vaisius ant žemės nukritęs
Bejėgiškai lauks atgimimo…
O tu… lyg kažką susitikęs
Tik šyptelsi –
Et.. nepažino...

Vėl vakaras artins pasaulius,
Kurių šviesoje nesimato,
Nes jie patys ir yra saulės
Plius tūkstančiai šviesmečių
Vakuumo...

Tik tu vis dairysies į dangų,
Šypsodamas nakčiai be vėjo –
Tiek laukei... miglos
Dar palauksi,
Nors ji –
Dar nėkart neatėjo...

2006 09 26