pro sniego liepsną

žinau – ilgai mus degins sniego usnys
glaustysis ledo aviliai į kojas
kur mano bitės tavo bitės dūzgios
nemiega ir sapnų stiklais ropoja
kur traška žvaigždės atspindžiais sparneliuos
ir jeigu krinta krinta tik į plaukus
jas mano dievas tavo rankom semia
jas tavo dievas mano rankom gaudo
ir krūpčioja širdies drugys po delnu
ir tirpstant sniegui išsilieja upės
užtvindo ir skandina mano dangų
bekraštį mano dangų – tavo lūpas...
Iglė