Kliūtis įveikę,
Audras ištvėrę,
Vis dažniau nugarą
Atsukam vėjui.

Rymom kiekvienas
Savo palaukėj,
Vis giliau liūdim,
Kai nesulaukiam.

Buitim įprasminę
Sėją ir pjūtį,
Vis garsiau skundžiamės —
Bijom nebūti.

Save apgavę,
Netikim niekuo.
- - - - - - - - - - - - - -
Vis lėčiau skubam,
Kol atsiliekam...