Nebaigtas sapnas
Sudėsiu į knygą
aš savąją tylą.
Paleisiu mintis
pasaulio akims.
Lai stebi, lai mato,
ką daro tos rankos.
Nors kartais atrodo
truputį nerangios.
Savy užsidarius,
pamėgus vienatvę,
naktim aš sapnuoju
spalvotą plaštakę.
Nutūpus žaismingai
ant mano peties,
ji man pakuždėjo
truputį lemties.
Mačiau, kaip ji skrido,
sparnais pamojavo.
Sugrįšiu dar kartą
pratęsti to sapno.
Išnyko pasakius.
Tik akys vėl liko
vidurnaktį stačios.
...